Lietuvos Aukščiausiasis Teismas leido tęsti Šiaulių kalėjimo PPP konkursą

Šis išaiškinimas taps itin svarbus visiems, dirbantiems su sudėtingais pirkimais, PPP ir infrastruktūros projektais.

NOOR komanda – partnerė Daiva Lileikienė, patarėja Karolina Keršytė ir vyresnysis teisininkas Renaldas Šileris – jau daugiau nei metus atstovauja Kalėjimų tarnybai šioje byloje ir džiaugiasi reikšmingu teisiniu laimėjimu, kuris prisideda ne tik prie kliento, bet ir viešojo intereso gynimo.

Projektas – valstybinės reikšmės infrastruktūra.

Viešojo sektoriaus tikslas – sukurti modernų, efektyvų ir tvarų kalėjimų infrastruktūros modelį.

PPP projektai Lietuvoje dar nėra įprasti, todėl kiekvienas toks procesas formuoja teisinę praktiką ir standartus ateičiai.

konkurencinio dialogo ribų ir jo lankstumo,

ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų taikymo,

techninių sprendinių realumo vertinimo,

perkančiosios organizacijos pareigos tikrinti pasiūlymus,

skaidrumo ir lygiateisiškumo principų užtikrinimo.

Tai – ne tik techniniai energijos modeliavimo aspektai. Tai klausimai, kurie nulemia kaip valstybė gali saugiai ir efektyviai įgyvendinti stambių mastų PPP projektus.

perkančioji organizacija turi teisę vertinti tiekėjo pasiūlymo realumą, net jei tam reikia papildomų paaiškinimų;

konkurencinis dialogas savaime reiškia, kad ne visos detalės gali būti nustatytos iš anksto – ir tai nepaneigia procedūros teisėtumo;

vertinant inovatyvius techninius sprendinius, ypač susijusius su atsinaujinančia energija, svarbu užtikrinti objektyvų ir palyginamą pagrindimą.

Atveriamas kelias tęsti kritiškai svarbų kalėjimų infrastruktūros modernizavimo projektą.

Teismų praktika sustiprina skaidrių, profesionaliai administruojamų PPP procesų standartus.