Pranešėjo statuso byla: Teismas įpareigojo Prokuratūrą persvarstyti sprendimą

Ruslan Boiko, asocijuotas partneris

Lietuvoje galiojantis Pranešėjų apsaugos įstatymas turėtų užtikrinti, kad kiekvienas, suinteresuotas atskleisti teisės pažeidimus, sulauktų ne baimės ar spaudimo, o realios teisinės apsaugos. Šis įstatymas ne tik saugo pačius pranešėjus nuo persekiojimo, diskriminacijos ar bauginimo, bet ir užtikrina, kad visuomenė laiku sužinotų apie neteisėtą veiklą, kuri gali daryti žalą valstybei ir jos piliečiams. Tačiau praktika rodo, kad realybėje šių nuostatų taikymas kelia daug iššūkių. NOOR komandos patirtis atskleidžia, jog prokuratūros sprendimai dėl pranešėjų statuso ne visada būna pagrįsti, todėl dažnai prireikia teismų įsikišimo

NOOR komanda atstovavo klientą byloje, kurioje buvo nagrinėjamas pranešėjo statuso suteikimas. Klientas, turėdamas reikšmingos informacijos apie kitų asmenų galimai padarytus nusikaltimus, pateikė duomenis prokuratūrai ir siekė pranešėjo statuso pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą.

Prokuratūra atsisakė suteikti pranešėjo statusą, argumentuodama, kad  NOOR atstovaujamas klientas esą siekia palengvinti savo teisinę padėtį byloje, kurioje jam pareikšti įtarimai. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas negali būti pripažintas pranešėju pagal Lietuvos Respublikos Pranešėjų apsaugos įstatymą, nes aplinkybes apie kitų asmenų galimą nusikalstamą veiką jis nurodo siekdamas apginti išskirtinai savo asmeninius interesus – sušvelninti arba išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų (sunkių nusikaltimų). Kitaip tariant, institucija teigė, kad informacija dalijamasi ne viešojo intereso, o asmeninės naudos tikslais. NOOR teisininkų komanda nesutiko su tokiu vertinimu ir ginčijo sprendimą teisme.

Teisinis procesas užtruko keletą metų. Apygardos teismas skundą atmetė, tačiau NOOR teisininkai kreipėsi į Vyriausiąjį administracinį teismą. Galiausiai teismas patenkino advokatų kontoros NOOR skundą, panaikino tiek apygardos teismo, tiek prokuratūros sprendimus ir grąžino klausimą nagrinėti iš naujo.

Teismas aiškiai pabrėžė, kad jei asmuo pateikia informaciją apie kitų asmenų teisės pažeidimus, nesusijusius su jo paties byla, prokuratūra privalo tinkamai išnagrinėti jo prašymą dėl pranešėjo statuso. NOOR kliento pateikta informacija buvo itin reikšminga – jos pagrindu buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, vykdyti slaptieji veiksmai, apklausti asmenys.

Teismo kolegija išnagrinėjusi ginčą nusprendė panaikinti tiek pirmosios instancijos teismo sprendimą, tiek Generalinės prokuratūros sprendimą ir grąžinti spręsti prašymą iš naujo. Anot teisėjų, tai reiškia, kad Generalinė prokuratūra turės iš naujo apsvarstyti visas aplinkybes.

Teisėjų kolegijos nuomone, Generalinė prokuratūra nepakankamai įrodė, kad NOOR klientas prašyme nurodytą informaciją pateikė siekdamas apginti išskirtinai asmeninius interesus.

Ši byla įrodo, kad jei prokuratūra atsisako suteikti pranešėjo statusą, nereikia nuleisti rankų – galima kreiptis į teismą ir toliau ginti savo teises.