Monika Barisaitė, advokatų kontoros NOOR teisininkė
Sparčiai artėja gyventojų pajamų deklaravimo terminas, tačiau dalis gyventojų dar nėra deklaravę savo pajamų. Vis dar svarstantiems ir nedeklaravusiems pajamų gyventojams vertėtų pasitikrinti, kurių pajamų vis dėlto deklaruoti ir nuo jų mokėti gyventojų pajamų mokesčio nereikia.
Kadangi nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašas iš esmės yra gana platus, svarbu aptarti kelias, bene aktualiausias ir gyventojams svarbiausias sritis.
Dovanojimo būdu gautos pajamos
Tai viena iš dažniausiai pasitaikančių neapmokestinamųjų ir nedeklaruojamų pajamų rūšių. Gyventojams svarbu žinoti, kad dovanos iš artimųjų: sutuoktinio, tėvų, vaikų, senelių, anūkų, brolių ar seserų, nepriklausomai nuo jų vertės, nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu ir jų deklaruoti nereikia. Tačiau jei dovana gauta iš kitų asmenų (ne artimųjų rato), svarbu atkreipti dėmesį į dovanos vertę: jeigu bendra per metus gautų dovanų vertė viršija 2 500 Eur, tokias dovanas reikės deklaruoti ir nuo viršytos numatytos 2 500 Eur ribos mokėti gyventojų pajamų mokestį. Tad prieš priimant brangesnę dovaną verta pasitikrinti, kokie įsipareigojimai gali kilti.
Paveldėtas turtas
Taip pat dažnai gyventojams gali kilti klausimų dėl paveldėto turto, ar reikia jį deklaruoti bei mokėti gyventojų pajamų mokestį. Paveldėtas turtas tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis – nėra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu, pastarasis apmokestinamas pagal Paveldimo turto mokesčio įstatymo nuostatas, todėl jo deklaruoti nereikia. Tačiau svarbu atskirti, kad tai galioja tik paveldėjimo faktui, o ne vėlesniam tokio paveldėto turto pardavimui.
Kai paveldėtas turtas yra parduodamas, taikomos tos pačios gyventojų pajamų apmokestinimo taisyklės – apmokestinamas skirtumas nuo pardavimo ir įsigijimo kainos, taip pat taikomos turto išlaikymo lengvatos. Svarbu pažymėti, kad turtas yra paveldimas tos dienos rinkos kaina, tad jei turtas parduodamas už tą pačią kainą, kuri buvo paveldėto turto dieną – gyventojų pajamų mokesčio mokėti nereikia. Visgi, jei paveldėtas turtas yra parduodamas už didesnę kainą, nei ta, kuri buvo paveldėjimo dieną – mokamas gyventojų pajamų mokestis nuo skirtumo.
Asmeninių daiktų pardavimas
Sparčiai išpopuliarėjus asmeninių daiktų perpardavinėjimo platformoms, asmeninių daiktų pardavimas tampa kasdienybe ir patogiu įrankiu išsiparduoti savo nenaudojamus daiktus. Šis patogumas neretai gali sukelti klausimų, ar tokios gautos pajamos už asmeninių daiktų pardavimą turi būti deklaruojamos ir nuo jų mokami mokesčiai.
Iš esmės deklaruoti ir mokėti mokesčių nereikia, jei parduodami naudoti asmeniniai daiktai, kurie nebuvo įsigyti su tikslu juos perparduoti ir iš jų nebuvo uždirbta pelno (pirkimo suma neviršija pardavimo sumos). Tokios gautos pajamos turi neviršyti 2 500 eurų per kalendorinius metus. Viršijus šią sumą, deklaruojama ir apmokestinama ta dalis, kuri viršija 2 500 eurų ribą. Norint išvengti nesusipratimų ir pagrįsti daiktų kainą rekomenduojama išsaugoti pirkimų sąskaitas faktūras, čekius.
Jei gyventojai daiktus perka specialiai perpardavimui ar iš šios veiklos gauna reguliarų pelną, tai jau gali būti traktuojama kaip individuali veikla, kurią reikia registruoti ir apmokestinti pagal atitinkamą tvarką. Tad jei tiesiog kyla noras „išsivalyti“ spintą – mokesčių bijoti nereikia, bet jei tai tampa nuolatine veikla – vertėtų pasitikrinti, ar neatsirado prievolė ją įteisinti.
Kada ir kaip reikia deklaruoti pajamas?
Gyventojai pajamas turi deklaruoti iki gegužės 2 d. Tai galima padaryti prisijungus prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS) VMI interneto svetainėje. Deklaruojant pajamas gyventojai gali sužinoti, ar jiems priklauso mokesčių grąžinimas, ar reikia sumokėti papildomą pajamų mokestį.
Laiku pateikta pajamų deklaracija ne tik leidžia išvengti galimų baudų, bet ir suteikia galimybę susigrąžinti dalį permokėtų mokesčių. Tad jei dar nesate pateikę pajamų deklaracijos, vertėtų nedelsti.