G. Murauskas: teisinių paslaugų rinkos evoliucija – akivaizdi

Kaip transformuojasi teisinių paslaugų rinka ir kas labiausiai keičia jos verslo modelį?

Visuomenę keičia tiek socialiniai pokyčiai, tiek technologijos, ir mūsų, advokatų, profesija nėra išskirtinė – jaučiame tiek vieno, tiek kito įtaką. Mano profesiniame kelyje, kuriame esu daugiau nei dvidešimt metų, pokyčiai milžiniški. Kai pradėjau dirbti, dokumentai buvo rašyti ranka arba spausdinimo mašinėle, teismai – užversti dokumentų krūvomis. Dabar dėka elektroninės teismų sistemos civilinę bylą jau praktiškai galima išnagrinėti neatspausdinus nė vieno popieriaus lapo.

Visgi didžiausia varomoji jėga, auginanti kontoras, yra verslas. Lietuvos ekonomika per kelis dešimtmečius tikrai smarkiai ūgtelėjo, sulaukė ženklių investicijų. Kai prasidėjo mano profesinis kelias, 20–30 žmonių turinčios advokatų kontoros buvo laikomos rinkos galiūnais. Dabar NOOR komandoje yra per 50 teisininkų ir mes ne vieninteliai tokie. Tad labai ryškus pokytis yra tame, kad advokatų kontoros tampa verslo organizacijomis su visais vidiniais procesais, tomis pačiomis funkcijomis ir pareigybėmis, kurias turi dauguma įmonių: marketingu, komunikacija, personalo valdymu, duomenų valdymu ir panašiai.

Ką toks pokytis reiškia teisininkams? Ar kinta ir profesijos įvaizdis?

Natūralu, kad kai nuo 3 žmonių užaugome iki 50, keitėsi daug kas: daugiau dėmesio tenka skirti organizacijos vadybai: procesams, verslo valdymo modeliams, žmonių gerovei. O profesijos įvaizdis – nelengva tema. Jaunimą vis sunkiau pritraukti. Ruošdamasis pokalbiui pasižiūrėjau statistiką: 2013 m. turėjome 3000 teisės studijas universitetuose pasirinkusių studentų, o 2023 m. – jau tik 1500.

Vadinasi, teisininko profesija nebeatrodo tokia patraukli. Jaunoji karta, apskritai, yra kitokia. Užaugę nepriklausomybės metais yra daug drąsesni, turi kitokį požiūrį į darbą, jiems svarbu suprasti, kodėl daro tai, ką daro, jie tikisi daugiau grįžtamojo ryšio. Neabejoju, kad visos didžiosios kontoros turi iššūkių dirbdamos su jaunimu.

Tačiau tai – natūralu, mums tiesiog reikia išmokti dirbti su jaunais žmonėmis, prisitaikyti prie jų mąstymo, keisti ir savo požiūrį, kuris ilgus metus vyravo kontorose. Ir net toną bendraujant.

Sakote, šiandien kur kas svarbiau mokėti prikąsti liežuvį ir pažaboti kandumą dirbant kontoroje?

Išties, bendravimas labai pasikeitė, dabar jis gerokai pagarbesnis, jautresnis.  Vyresniems partneriams tikrai tenka susivaldyti ir nutylėti, bet tai daryti verta. Aš pats labai stengiuosi, kad mano komanda nebūtų persitempusi, kad jai būtų įdomu, kad nepervargtų. Man asmeniškai tai didelis iššūkis. Tačiau žmonės vis tik yra kertinė organizacijos dalis ir jie yra mūsų dėmesio centre. Taip, klientai irgi labai svarbūs, nenoriu jų nuvertinti, bet be geros komandos tų darbų išvis nepadarysi.

O kaip jums sekasi formuoti komandą?

Jaunų talentų randame pakankamai nesunkiai, žmonės nori pas mus dirbti. Mums pavyko sukurti unikalią vidinę atmosferą. Tiesa, kai 2015 m. pradėjome verslą, nemanėme, kad tai bus mūsų pranašumas, bet galiausiai tapo viena didžiausių vertybių. Žinoma, dabar visi kalba apie darbo ir laisvalaikio balansą, emocinę sveikatą, gerovę, bet labai lengva paslysti ant šios bangos ir likti tik banalių frazių kalbėtoju.

Aš manau, kad NOOR tikrai turi šį unikalumą, tokią išties gerą vidinę kultūrą kontoroje. Žinoma, tai prasideda nuo partnerių, nuo to, kaip jie bendrauja su žmonėmis ir tarpusavyje, kaip deleguoja darbus, teikia grįžtamąjį ryšį. Mūsų organizacija itin plokščia, čia nesijaučia hierarchijos. Visai neseniai grįžome su komanda iš Maltos, linksmybių šurmuly niekaip nesijautė skirtumo tarp partnerių ir jaunesnių kolegų. Buvo labai geras laikas.

Ar konkurencija dėl talentų rinkoje jaučiama?

Gerų teisininkų visada trūko, kontoros jų nuolatos ieško. Tik jei anksčiau advokatų kontoros dėl žmonių stipriai konkuravo tarpusavyje, tai pastaruosius 10 metų mes stipriai konkuruojame su verslu, įmonėmis, kurios dažnu atveju gali pasiūlyti panašius atlyginimus, o neretai – ir patrauklesnį socialinį paketą.

Kai kalbu su kolegomis iš Estijos, jie skundžiasi, kad geriausi talentai nueina į valstybinį sektorių, nes ten jau atlyginimai pasiekė atitinkamą lygį. Tik laiko klausimas, kada tas ateis pas mus, nes išties, įdomiausius projektus gali pasiūlyti valstybė. Tokius, prie kurių jaunam žmogui yra prasminga prisidėti ir įgyti tokią patirtį, kurią vertins bet kuri advokatų kontora.

Kontoros praranda talentus dažniausiai ne dėl to, kad jie išeina pas kitus advokatus, o dėl to, kad jauni žmonės ieško pokyčio. Tarkime, nori save išbandyti finansų įstaigoje ar vienaragyje. Mes tokios patirties negalime jiems pasiūlyti, ir tai tikrai nuoširdžiai sakome. Apskritai, jauni žmonės į karjeros kelią žiūri su daug mažiau streso, paprasčiau, nejaučia tokios įtampos, kurią jautė mano karta, kad po studijų privalai pradėti dirbti ir nesustodamas kopti karjeros laiptais.

Tačiau keičiasi ir advokatų kontoros: jei anksčiau partnerystės kartelė buvo tikrai labai aukštai iškelta, dabar norėdamos išlaikyti talentus kontoros vis anksčiau pakrikštija juos partneriais. Tai visiškai normalu, nes partnerystės laiptelis yra stipri motyvacija žmogui.

O koks šiandien yra jūsų klientų, įmonių atstovų, portretas? Ar jų lūkesčiai kitokie nei anksčiau?

Jei prieš 20 metų advokatas buvo laikomas labiau teisės žinovu, kuris galvoje nešiojasi visus įstatymus ir gali greit nurodyti reikiamą teisės normą, to dabar neužtenka – verslas nori, kad būtum jo patarėjas, pasakytum ne tik įstatymo raidę, bet ir ką su tuo daryti. Klientai tikisi, kad išmanysi verslo bei industrijos, kurioje jis veikia, specifiką, būsi tarsi verslo konsultantas.

Kitas pokytis – augantis vidinių teisininkų įmonėse skaičius. Atsimenu, kaip prieš gerą dešimtmetį ilgametis mano klientas beveik atsiprašinėjo, kad įmonėje kuria teisininko poziciją ir priima žmogų. Praėjo dešimt metų, dabar jie turi tris teisininkus, bet mūsų bendro darbo apimtys tik padidėjo. Reikia pabrėžti, kad teisinės veiklos apimtis nuolat plečiasi: ESG, pinigų plovimas, mokestinė aplinka, reikalavimai darbdaviui – specializacijų, kur būtina išmanyti reguliavimo reikalavimus, tik daugėja. Tad tai, kad  įmonės ir įstaigos samdo teisininkus, kurių tarpe, beje, tikrai yra labai aukštos kvalifikacijos specialistų, advokatų nepakeičia. Didžiųjų advokatų kontorų modelis leidžia nerti giliau į tam tikras specializacijas, o vienam žmogui aprėpti visas jas šiais laikais vargu ar įmanoma. Prisimenu, karjeros pradžioje vadinausi civilinės teisės konsultantas – dabar juokinga, nes vien mūsų kontoroje turbūt yra daugiau nei dešimt teisininkų pagal įvairias civilinės teisės sritis.

Galbūt, turint galvoje augančias veiklos apimtis ir konkurenciją dėl geriausių specialistų, geriausias sprendimas būtų kuo daugiau funkcijų ir procesų automatizuoti?

Dirbtinio intelekto platesnio panaudojimo tikrai laukiu, netgi esu kažkiek nusivylęs, nes tikėjausi, kad šiuo metu jo bus daugiau. Kontoros naudoja įvairius sprendinius, pavyzdžiui, vertimo ar dokumentų nuskaitymo programas,  bet tai vis dar iš esmės apsiriboja frazių paieška, o ne teisiniais patarimais. Keista, nes teismų praktika, teisės aktai yra sukaupti vienoje vietoje, atrodo, turėtų būti pakankamai lengva įdarbinti DI, bet taip toli gražu nėra – mūsų srityje DI kol kas nėra įrankis, sprendžiantis rimtas problemas.

Aš pats jį naudoju pakankamai dažnai, bet labiau mintims pasisemti, nes teisiniuose klausimuose vis dar reikia atsargumo. Tarkime, kartą iš DI gavau puikų atsakymą apie vienos problemos sprendimą, su citatomis, nutartimis, tiesiog pavyzdinį. Apsidžiaugiau, bet dėl visa ko dar patikrinau – ir paaiškėjo, kad pateiktos visiškos nesąmonės, teismų praktika, kuria rėmėsi, kalba visiškai ne apie tą problemą. Tad žinoma, DI nereikia vengti, kad neatsiliktume ir nesėdėtume su spausdinimo mašinėle, kai visi jau kompiuterius naudoja, bet jam dar toli iki rimto kasdienio pagalbininko. Turbūt kiekvienas esame pasimatavę klausimą, ar mane pakeis DI – tai, manau,  teisininkai turėtų būti pakankamai ramūs. Tikiu, kad DI tikrai tobulės, bet tam prireiks laiko.

Straipsnis publikuotas vz.lt portale.