Teritorijų planavimo procesas nuolat tobulinamas bei peržiūrimas, ir nors pagal įstatymuose apibrėžtus terminus detalusis planas turėtų būti patvirtintas per 9 mėn., realybėje kai kuriose Lietuvos savivaldybėse tai užtrunka net daugiau nei 2 metus.
NOOR partneris Povilas Karlonas sako, kad santykiai tarp NT vystytojų ir valdžios institucijų pastaruosius keletą metų vystosi partnerystės kryptimi, bet vis dar kyla daugybė iššūkių.
Ko reikia, kad nekilnojamojo turto projektas būtų sklandžiai įgyvendintas? Pasak P. Karlono, yra keturi dalykai, kurie galėtų ženkliai prisidėti prie vystymo sėkmės.
Valstybės tarnautojams reiktų atsisakyti požiūrio: „mes taip nedarėme“, o geriau įsiklausyti į NT vystytojus. Reikia modernėti institucijoms ir nebijoti drąsių sprendimų, dėl kurių pasitarti galėtų su kolegomis iš kitų savivaldybių.
Procedūrų aiškumo ir skaidrumo. Nacionaliniame lygmenyje reikia suvienodinti esmines žaidimo taisykles, kurios būtų vienodai visose Lietuvos savivaldybėse.
Reiktų daugiau politinės valios. Jei norima ir sutariama tam tikrą teritoriją išvystyti, tai institucijos turėtų padėti, priimdamos sprendimus greitai ir kryptingai, rastis tam bendrojo plano sprendiniui ar suplanuotam objektui.
NT vystytojai turėtų būti sąžiningi ir lankstūs. Nereikia stengtis būti gudresniais už kitus, geriau sąžiningai priimti siūlymus iš savivaldybės, ieškoti kompromiso, užuot būti aklai įsikibus savo norų.
Su kokiomis rizikomis dažniausiai susiduria NT vystytojai, kokios yra „pilkosios zonos“ ir kaip jose neprapulti, P. Karlonas kalba „Verslo žinių“ tinklalaidėje.