Šių metų sausį įsigaliojus Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) reformai, dabar NT ir statybų sektorius su nerimu laukia lapkričio 1 d., kai pradės galioti Statybos įstatymo pakeitimai, kurie reformuos statybos leidimų išdavimo tvarką, ir planuojama statinių paskirčių klasifikavimo reforma.
Povilas Karlonas, advokatų kontoros NOOR partneris, sako, kad teoriškai reformų priežastys – pagrįstos ir suprantamos, tačiau praktikoje prie naujos realybės besiadaptuojančiam sektoriui kyla nemažai klausimų, į kuriuos aiškių atsakymų ne visada galima rasti.
„Kodėl buvo reikalinga NŽT reforma, pagal kurią miestuose ir miesteliuose esančią valstybinę žemę valdo nebe NŽT, o savivaldybės, aišku visiems. Tačiau dabar dar per anksti vertinti teigiamą šito reguliavimo įtaką ir pasiektus aukštesnius tikslus. Kol kas rinka tvarkosi su pokyčiais – pavyzdžiui, dabar norint išsinuomoti žemės, privalu planuoti kelis mėnesius į priekį“, – dabartinę padėtį vertina advokatas.
Anot P. Karlono, su nerimu laukiama ir lapkričio pradžios.
„NT ir statybų sektorius įsigaliosiantiems įstatymo pakeitimams ruošiasi iš anksto, šiemet atostogavo labai mažai architektų ir projektuotojų. Per vasarą buvo pasirašyta poįstatyminių teisės aktų, kurie padeda susidėlioti bendrą būsimųjų pokyčių vaizdą, tačiau praktinių iššūkių ir klausimų sektoriui tikrai netrūksta“, – sako advokatas.
Kokie klausimai labiausiai neduoda ramybės pokyčius išgyvenančiam NT ir statybų sektoriui? Kaip keičiasi sektoriaus realybė ir kokios praktikos jau dabar formuojasi? Kiek transformacijos įkarštyje lieka vietos interpretacijai ir ką daryti su „pilkosiomis reguliavimo zonomis“? Klausykite „Verslo tribūnoje“.