Grįžti

Svarbūs darbo kodekso pakeitimai 2022 metais

2022.08.01

Nuo 2022 m. liepos 12 dienos:

Įsigaliojo reikalavimas darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, taip pat dienpinigius ir komandiruotės išlaidų kompensacijas mokėti pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą. Reikalavimas netaikomas tik darbo užmokestį mokant jūrininkams, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, turintiems teisę dirbti Lietuvoje (DK 139 straipsnio pakeitimas).

 

Nuo 2022 m. liepos 15 dienos:

Numatytas papildomas reikalavimas darbdaviui informuoti darbo tarybas ir su jomis konsultuotis prieš priimant sprendimą dėl įmonės restruktūrizavimo. Anksčiau buvo numatyta, kad  prieš priimdamas sprendimą dėl įmonės reorganizavimo, verslo ar jo dalies perdavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, darbdavys privalo informuoti darbo tarybas ir konsultuotis su jomis (DK 208 straipsnio pakeitimas).

 

Nuo 2022 m. rugpjūčio 1 dienos:

  1. Nustatyta darbdavio pareiga inicijuoti darbo tarybos rinkimus. Anksčiau darbdavys privalėjo inicijuoti tik pirmuosius darbo tarybos rinkimus, nuo šiol darbo tarybos įgaliojimams pasibaigus naujos darbo tarybos rinkimus inicijuoja darbdavys (DK 171 straipsnio pakeitimas).
Į KĄ ATKREIPTI DĖMESĮ?

Ar esate išsirinkę darbo tarybą?

Darbo taryba darbdavio iniciatyva privalo būti sudaryta, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau darbuotojų, išskyrus, kai daugiau kaip 1/3 darbuotojų priklauso įmonėje veikiančioms profesinėms sąjungoms.

  1. Nustatytas reikalavimas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančiam darbdaviui, komandiruojančiam darbuotoją laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui arba dirbti statybos darbų, nustatytų Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, apie tai ne vėliau kaip iki šio darbuotojo darbo Lietuvos Respublikos teritorijoje pradžios informuoti Valstybinę darbo inspekciją (DK 109 straipsnio pakeitimas).
  2. Į diskriminacijos sąvoką įtrauktas draudimas diskriminuoti dėl pilietybės, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar sveikatos būklės (DK 2 straipsnio pakeitimas).
  3. Kai darbuotojas yra užsienietis ar asmuo su negalia, darbdavys įpareigotas darbo sutartį ir  darbo sąlygas, tvarką darbovietėje nustatančias darbo teisės normas, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus darbuotojui užsieniečiui pateikti lietuvių kalba ir kita šiam darbuotojui suprantama kalba (DK 25 straipsnio pakeitimas).
Į KĄ ATKREIPTI DĖMESĮ?

Įmonėms ir organizacijoms, įdarbinančioms užsieniečius ir asmenis su negalia, dėl kurios jiems gali būti nesuprantamas tekstas lietuvių kalba, rekomenduojame į darbo sutartis įtraukti nuostatas apie tai, kokią darbuotojas kalbą supranta ir greta lietuvių kalbos, šia kalba darbuotojui parengti darbo sutartį, suteikti kitą reikšmingą informaciją, bei išversti į darbuotojui suprantamą kalbą darbovietėje galiojančius norminius darbo teisės dokumentus, su kuriais darbuotojas supažindinamas, o taip pat darbuotojų saugos ir sveikatos dokumentus.

 

  1. Numatoma, kad išbandymo terminas, kai terminuota darbo sutartis sudaroma trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, turi būti proporcingas šios sutarties terminui (atitinkamai trumpesnis negu trys mėnesiai) (DK 36 straipsnio pakeitimas).
  2. Keičiasi informacijos, kurią darbdavys turi pateikti darbuotojui iki darbo pradžios, turinys (pranešimas apie darbo sąlygas):

Papildomai darbdavys privalo pateikti šią informaciją:

  • Išbandymo termino, jei dėl jo sulygta, trukmė ir sąlygos;
  • darbo sutarties pasibaigimo tvarka;
  • atskirai nurodomos darbo užmokesčio sudėtinės dalys;
  • viršvalandžių nustatymo ir apmokėjimo už juos tvarka ir, jei taikoma, darbo (pamainos) keitimo tvarka;
  • viršvalandžių nustatymo ir apmokėjimo už juos tvarka ir, jei taikoma, darbo (pamainos) keitimo tvarka;
  • teisė į mokymo paslaugas, jei darbdavys šią teisę suteikia;
  • socialinio draudimo institucijų, gaunančių su darbo santykiais susijusias socialinio draudimo įmokas, pavadinimas ir informacija apie kitą darbdavio teikiamą su socialiniu draudimu susijusią apsaugą, jei darbdavys už tai atsakingas.

Nustatyta, kad pranešimą apie darbo sąlygas darbdavys privalo pateikti visiems darbuotojams, įskaitant trumpalaikius.

Į KĄ ATKREIPTI DĖMESĮ?

Rekomenduojame pasirengti naują arba atnaujinti turimą pranešimo apie darbo sąlygas darbuotojui formą.

 

  1. Praplėstas asmenų, kuriems paprašius, darbdavys privalo tenkinti prašymą dirbti ne visą darbo laiką. Papildomai tokį prašymą darbdavys privalo tenkinti, kai to prašo darbuotojas, slaugantis kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį (ne šeimos narį), taip pat, kai to reikalauja darbuotojas, auginantis vaiką iki 8 metų (anksčiau galėjo reikalauti tik auginantys vaiką iki 3 metų). Taip pat prašymą dirbti ne viso darbo laiko sąlygomis darbdavys turi tenkinti, kai darbuotojo prašymas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pagrįstas darbuotojo sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti (prižiūrėti) šeimos narį, taip pat jei to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų (DK 40 straipsnio pakeitimas).
  2. Praplėstas asmenų, kuriems paprašius, darbdavys privalo leisti dirbti nuotoliniu būdu (jeigu neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas), sąrašas. Galimybė dirbti nuotoliniu būdu turi būti suteikiama, kai to prašo darbuotojas, slaugantis kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį (ne šeimos narį), taip pat, kai to reikalauja darbuotojas, auginantis vaiką iki 8 metų (anksčiau galėjo reikalauti tik auginantys vaiką iki 3 metų). Taip pat prašymą leisti dirbti nuotoliniu būdu darbdavys privalo tenkinti, kai darbuotojo prašymas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pagrįstas darbuotojo sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti (prižiūrėti) šeimos narį, taip pat jei to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų (DK 55 straipsnio pakeitimas).
  3. Įtvirtinta dar daugiau galimybių darbuotojams derinti darbo ir šeimos gyvenimą: nustatyta, kad darbdavys privalo tenkinti prašymą dirbti darbuotojo pageidaujamu darbo laiko režimu, kai to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, darbuotojas, auginantis vaiką iki 8 metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, darbuotojas, pateikęs prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę arba būtinybe slaugyti (prižiūrėti) šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai nesudarytų darbdaviui per didelių sąnaudų (DK 113 straipsnio pakeitimas).
  4. Praplėstas sąrašas asmenų, kuriems trigubinamas įspėjimo terminas atleidžiant iš darbo darbdavio iniciatyva: papildomai įspėjimo terminas ilgėja darbuotojams, pateikusiems išrašą dėl ligos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą sunkių ligų sąrašą (DK 57 straipsnio pakeitimas).
  5. Numatyta, kad darbo sutartis darbdavio valia negali būti nutraukta su darbuotoju dėl to, kad darbuotojas naudojasi ar naudojosi DK numatytomis teisėmis (DK 59 straipsnio pakeitimas).
  6. Laikinojo įdarbinimo įmonėms nustatyta pareiga reguliariai kartą per mėnesį teikti valstybinei darbo inspekcijai Lietuvos Respublikos vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informaciją apie  įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių, nepateikus informacijos, darbdavys išbraukiamas iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo (DK 72,79 straipsnių pakeitimas).
  7. Darbuotojui prieš išvykimą į komandiruotę kitoje valstybėje ilgesniam negu 28 dienų laikotarpiui, kai darbuotojas komandiruojamas laikinai dirbti pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo, darbdavio sudarytą su kitoje valstybėje veikiančiu užsakovu, dirbti darbdavio juridinio asmens filiale, atstovybėje, grupės įmonėje ar kitoje darbovietėje ar dirbti kaip laikinasis darbuotojas, jam prieš išvykimą į komandiruotę įteikiamuose dokumentuose papildomai turi būti nurodoma:
    • darbo užmokestis, kurį jis turi teisę gauti pagal valstybės, į kurią komandiruojamas, teisę;
    • dienpinigiai ir išmokos, skirtos su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti, jeigu taikoma;
    • nuoroda į priimančiosios valstybės oficialią nacionalinę interneto svetainę, kurioje pateikiama informacija apie komandiruojamus darbuotojus.

Šiuo DK 107 straipsnio pakeitimu įgyvendinama 2018 m. Birželio 28 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/957, kuria iš dalies keičiama Direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje. Pakeitimas priimtas siekiant komandiruotiems darbuotojams, remiantis vienodų sąlygų taikymo principu, garantuoti vienodas darbo sutarties sąlygas. Pagal minėtą Direktyvą su komandiruote susiję dienpinigiai laikomi darbo užmokesčio dalimi, išskyrus atvejus, kai jie yra mokami kompensuojant komandiruotės faktines išlaidas, t. y. kelionės, maitinimo ir apgyvendinimo išlaidas.

14. Nustatyta, kad darbo (pamainų) grafikuose turi būti nurodomos darbo pradžios ir pabaigos valandos ir darbo dienos.

Į KĄ ATKREIPTI DĖMESĮ?

Pasitikrinti, ar įmonėje tvirtinami darbo grafikai atitinka naująjį reglamentavimą.

 

15.  Naujai nustatyta, kad darbdavys privalo suteikti nemokamą laisvą laiką darbuotojui, jei darbuotojo prašymas susijęs su skubiomis šeiminėmis priežastimis ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju, kai darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti (DK 137 straipsnio pakeitimas).

 

16. Papildomos poilsio dienos (mamadieniai/ tėvadieniai) suteikiamos:

  • Darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas 8 valandomis per tris mėnesius),
  • Darbuotojams, auginantiems du vaikus iki 12 metų, kai vienas arba abu vaikai yra neįgalūs, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 4 valandomis per savaitę).

Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonių darbo valandų pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas per kelis mėnesius tol, kol susidaro papildoma poilsio diena, kuri suteikiama ne vėliau kaip paskutinį sumuojamą mėnesį.

Nuo 2022 m. rugsėjo 1 dienos:

Numatomos papildomos galimybės darbo ginčų komisijoje darbo ginčus nagrinėti rašytine tvarka bei naudojant elektroninių ryšių technologijas (DK 226 straipsnio pakeitimas):

  • Darbo ginčas darbo ginčų komisijos posėdyje rašytine tvarka gali būti nagrinėjamas ir tuo atveju, kai ieškovas prašo jį nagrinėti rašytine tvarka, atsakovas dėl to neprieštarauja ir darbo ginčų komisijos nariams pakanka šalių pateiktų įrodymų darbo ginčui išspręsti.
  • Jeigu yra abiejų šalių raštu ar elektroniniu paštu pateiktas, elektroniniu parašu pasirašytas prašymas dėl darbo ginčo nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, šalių dalyvavimas darbo ginčų komisijos posėdžiuose ir liudytojų apklausa jų buvimo vietoje gali būti užtikrinami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip).

 

Nuo 2022 m. spalio 1 dienos:

Keičiasi prastovų ir dalinių prastovų skelbimo tvarka (DK 47 straipsnio pakeitimai):

  1. Prastova ar dalinė prastova dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino galės būti skelbiama, tik kai darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino laikotarpiu nustatytų veiklos ribojimų ir dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu arba kai darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. Tad norint skelbti tokią prastovą, darbdaviui turi būti taikomi konkretūs nustatyti veiklos ribojimai. Vien tai, kad dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino sumažėjo veiklos apimtys, negalės būti priežastis prastovai ar dalinei prastovai skelbti pagal DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
  2. Dalinės prastovos atveju darbdavys galės mažinti darbo laiko normą ne mažiau kaip keturiasdešimt procentų darbo laiko normos, o kai trumpinamas darbo valandų per dieną skaičius, darbo diena negalės būti trumpesnė negu trys valandos.
  3. Nustatyta pareiga apie prastovą arba dalinę prastovą informuoti Valstybinę darbo inspekciją ne vėliau kaip prieš vieną darbuotojo darbo dieną (pamainą). Iki pakeitimo darbdavys gali informuoti Valstybinę darbo inspekciją apie prastovą ar dalinę prastovą per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo.

 

Nuo 2022 m. lapkričio 1 dienos:

 

Pirmą kartą Darbo kodekse apibrėžtas mobingas, kuris jau kurį laiką buvo įtvirtintas teismų praktikoje. Mobingas įsigaliojus DK pakeitimams bus vadinamas smurtu ir priekabiavimu.

Nustatyta, kad smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą, smurtą ir priekabiavimą dėl lyties (smurtas ir priekabiavimas nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), – bet koks nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka ar (ir) atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ir (ar) neturtinė žala.

Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip 50, DK nustatyta tvarka įvykdęs informavimo ir konsultavimo procedūras, privalo patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, įprastais darbovietėje būdais ją paskelbti ir įgyvendinti.

Visiems darbdaviams nustatyta pareiga imtis visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą, suteikti:

  • atsižvelgiant į galimus smurto ir priekabiavimo pavojus, imtis jų šalinimo ir (ar) kontrolės priemonių;
  • nustatyti pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarką ir supažindinti su ja darbuotojus;
  • organizuoti darbuotojams mokymus apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje.

Įtvirtinama, kad smurtas ar priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą ir smurtą ar priekabiavimą dėl lyties (smurtas ar priekabiavimas nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą) laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.

Į KĄ ATKREIPTI DĖMESĮ?

Jeigu Jūsų įmonėje ar organizacijoje daugiau kaip 50 darbuotojų, jums privaloma patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką.

Jeigu turite mažiau kaip 50 darbuotojų, reikėtų patvirtinti pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarką.

 

 

Nuo 2023 m. sausio 1 dienos:

  1. Valstybės ir savivaldybių įstaigų, kurios išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ir savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banko darbuotojams, kurie augina vaikus iki trejų metų, nustatoma sutrumpinta trisdešimt dviejų valandų per savaitę darbo laiko norma, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu, iki vaikui sukanka treji metai DK 112 straipsnio pakeitimas).
  2. Tėvai, gimus ar įsivaikinus vaiką suteikiamas 30 dienų tėvystės atostogas galės skaidyti į dvi dalis. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieni metai (DK 133 straipsnio pakeitimas).
  3. Kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas atostogas vaikui prižiūrėti, bet kuriuo metu iki vaikui sukaks 18 ar 24 mėnesiai, pirmiausia turės teisę pasinaudoti dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalimi, kuri niekam negali būti perleista. Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) gali imti visą iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų). Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalies abu tėvai (įtėviai, globėjai) negalės imti tuo pačiu metu (DK 134 straipsnio pakeitimas).

 

Visais klausimais, susijusiais su naujausiais Lietuvos Respublikos darbo kodekso pakeitimais, taip pat kitais darbo teisės klausimais Jums padės NOOR darbo teisės ekspertė advokatė Inga Pališkienė: https://noor.lt/komanda/inga-paliskiene/ .