Daiva Lileikienė, NOOR partnerė, viešųjų pirkimų grupės vadovė
Svarbus klausimas viešųjų pirkimų praktikoje: ar trečiasis asmuo gali sumokėti užstatą už tiekėją? Šis atvejis aktualus, kai tiekėjas neturi pakankamai lėšų sutarties įvykdymo užtikrinimui ir siekia pasitelkti partnerį. Analizuojant teismų sprendimus ir perkančiųjų organizacijų argumentus, paaiškėja, kokiomis sąlygomis toks trečiojo asmens mokėjimas gali būti pripažintas tinkamu ir kokie reikalavimai turi būti įvykdyti, kad užstatas būtų priimtas.
Bylos faktai
Tiekėjas turėjo galimybę dviejų sutarčių vykdymą užtikrinti pateikdamas banko garantiją, draudimo bendrovės laidavimo raštą arba sumokėti užstatą į perkančiosios organizacijos sąskaitą. Neturėdamas pakankamai apyvartinių lėšų, užtikrinimui pateikti savo vardu, jis informavo perkančiąją organizaciją, kad sutarčių vykdyme veiks kartu su partneriu pagal tarpusavio bendradarbiavimo sutartį. Elektroniniu būdu tiekėjas kreipėsi į perkančiąją organizaciją, klausdamas, ar užtikrinimo sumą gali sumokėti jo partneris.
Iki užtikrinimo pateikimo termino pabaigos partneris sumokėjo 195.000 Eur į perkančiosios organizacijos sąskaitą, nurodydamas paskirtyje, jog tai konkrečių tiekėjo sudarytų sutarčių įvykdymo užtikrinimas. Tačiau perkančioji organizacija informavo, kad negavus visus reikalavimus atitinkančio sutarčių įvykdymo užtikrinimo sutartys neįsigaliojo.
Perkančiosios organizacijos pozicija
Laikydama, kad tinkamas užtikrinimas nebuvo pateiktas, perkančioji organizacija byloje rėmėsi sutarčių sąlygomis, numatančiomis, kad tiekėjas turi „pateikti užtikrinimą“. Kitaip tariant, tai yra būtent tiekėjo prievolė, kuri negali būti vykdoma kitų asmenų. Perkančioji organizacija byloje argumentavo, kad tiekėjo partneris nebuvo išviešintas tiekėjo pasiūlyme ir jokie teisiniai santykiai jos su šiuo subjektu nesiejo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas
Pirmos instancijos teismas byloje sutiko su perkančiąja organizacija ir nurodė, kad byloje iš tiesų nebuvo pateikta įrodymų, kad perkančiąją organizaciją su tiekėjo partneriu sietų sutartiniai teisiniai santykiai. Atliktas mokėjimas nėra besąlyginis, todėl užstato pervedimas iš ieškovės partnerio nėra tinkama sutarčių įvykdymo užtikrinimo priemonė. Pirmos instancijos teismo vertinimu, nesant aiškių pasinaudojimo užstatu sąlygų, negali būti tinkamai užtikrintas pirkimo sutarčių įvykdymas.
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas
Apeliacinės instancijos teismas byloje laikėsi kardinaliai priešingos pozicijos. Pabrėžta, kad teisiniai santykiai dėl užstato, kaip prievolės užtikrinimo priemonės, įgyvendinimo nėra reglamentuoti teisės normų. Iš to išplaukia, kad nei Viešųjų pirkimų įstatymas, nei Civilinis kodeksas (CK) nenumato imperatyvaus draudimo tiekėjui pasitelkti trečiąją asmenį užtikrinimui pateikti. Tuo tarpu vien sutarčių sąlyga „tiekėjas turi pateikti“ neleidžia teigti, kad tokia nuostata įtvirtintas aiškus draudimas trečiajam asmeniui sumokėti užstatą remiantis bendrosiomis CK nuostatomis.
Teismas akcentavo, kad perkančioji organizacija žinojo apie partnerio valią dar iki pavedimo atlikimo. Mokėjimo paskirtyje nurodytas mokėjimo tikslas – sutarčių įvykdymo užtikrinimas, o tai leidžia padaryti išvadą, kad mokėjimo pavedimas buvo atliktas tikslingai. Byloje nebuvo duomenų, kad pavedimas atliktas su kokiomis nors sąlygomis ar išlygomis.
Svarbu ir tai, kad teismas aiškiai konstatavo, kad sutarties įvykdymo užtikrinimo sumokėjimas negali būti vertinamas kaip subtiekimas, todėl tiekėjo partneris neprivalėjo būti išviešintas pasiūlyme. Kadangi partneris tik finansuoja tiekėją (prekių tiekime nedalyvauja), jis neatitinka subtiekėjo apibrėžimo.
Ar gali trečiasis asmuo sumokėti sutarties įvykdymo užtikrinimą (užstatą) už tiekėją?
Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo argumentus, trečiasis asmuo gali sumokėti užstatą už tiekėją, jei tam nėra aiškaus draudimo pirkimo dokumentuose ar sutartyje.
Ko reikia, kad trečiojo asmens atliktas užstato mokėjimas būtų priimtas ir tinkamas?
Bylos aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad tokiam mokėjimui turi būti šios sąlygos:
Perkančiosios organizacijos pareigos
Kaip jau minėta, perkančioji organizacija negali be pagrindo atsisakyti priimti trečiojo asmens atliktą mokėjimą, jei pirkimo sąlygose iš anksto nebuvo įtvirtinusi aiškaus atitinkamo draudimo. Taigi ir formalus sąlygų taikymas nėra galimas, nes prievolė šiuo atveju gali būti įvykdyta už tiekėją – nebūtinai jo paties asmeniškai.
Perkančiajai organizacija kyla bendradarbiavimo pareiga, todėl ji turi atsakyti į tiekėjo užduodamus klausimus iki užtikrinimo pateikimo termino pabaigos. Kaip pabrėžė teismas, pareiga bendradarbiauti yra viena sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje. Todėl, laikydama, kad užtikrinimas jai nepriimtinas, ji turėjo iki jo pateikimo termino pabaigos informuoti tiekėją ir sudaryti galimybes pasirūpinti kita sutarties įvykdymo užtikrinimo priemone ar pratęsti jos pateikimo terminą.
Svarba viešųjų pirkimų praktikai
Šis teismo sprendimas suteikia daugiau lankstumo tiekėjams, ypač tiems, kurie susiduria su finansiniais iššūkiais, bet turi galimybę bendradarbiauti su partneriais. Tai skatina konkurencingumą ir efektyvumą viešuosiuose pirkimuose.
Galutinė išvada
Trečiasis asmuo gali sumokėti užstatą už tiekėją viešuosiuose pirkimuose, jei laikomasi nustatytų sąlygų ir nėra aiškaus teisinio draudimo. Perkančioji organizacija turi bendradarbiauti ir negali nepagrįstai atsisakyti priimti tokio užtikrinimo, nes prievolė gali būti įvykdyta ir per trečiąjį asmenį.